Aistė Ulubey: „Integracija be įsitraukimo į kultūrą nėra pilnavertė“

Žurnalistė Ieva Šepetytė

   Lietuvoje pabėgėliui gauti būstą, gerą darbą ir kokybišką sveikatos priežiūrą vis dar yra labiau sėkmė nei įprastas procesas. Rodos šie punktai yra esminiai ir apibrėžia integracijos sąvoką. Tačiau ar XXI amžiaus žmogui, kuris turi aukštąjį išsilavinimą, kadaise kopė karjeros laiptais, gali užtekti maisto ir stogo virš galvos, kad jis pasijustų pilnaverte bendruomenės dalimi? Modernioje visuomenėje integracija yra šis tas daugiau. Tai laisvė prisijungti prie daugumos ir drauge dalyvauti mokslinėje, meno ir kultūros veikloje, tobulėti ir save realizuoti kaip lygiavertė bendruomenės dalis.

Menų agentūra „Artscape“ – antri namai meno mylėtojams iš užsienio

   Vieną tiesiausių kelių į meno pasaulį užsieniečiams atveria „Artscape“ organizacija. Jos nariai vykdo meno, kultūros, socialinius ir edukacinius projektus, kurių dalimi tampa imigrantai.

„Artscape” archyvas

„Mūsų ateitis – atsivėrimas ir integracija per meną. Integracija be įsitraukimo į kultūrą nėra pilnavertė, – teigia menų agentūros „Artscape“ bendraįkūrėja ir vadovė Aistė Ulubey, –Lietuva keičiasi ir įvairėja. Kultūros organizacijos turi prisitaikyti ir galvoti apie visas mažumas Lietuvoje, ne tik, pavyzdžiui, neįgaliųjų, bet ir kitataučių. Tikrasis prieinamumas egzistuos tada, kuomet bus pagalvota ir apie žmones, kurie nekalba lietuviškai, kuriems reikia daugiau informacijos arba kvietimo. Mes raginame organizacijas kuriant programas ir dėliojant rinkodarą užtikrinti žiūrovų įvairovę ir prieinamumą auditorijai.“

   Agentūra „Artscape“ suburia meno mylėtojus iš visų pasaulio kampelių. Joje galima sutikti baltarusių, šrilankiečių, sirų, afganų, tadžikų ir kitų Lietuvoje apsigyvenusių imigrantų. Agentūra dirba įvairiomis kryptimis, joje veikia trys programos. Pirmoji – meno produkcijos. Tai šiuolaikinis šokis, dokumentinis ir taikomasis teatras, vizualieji menai. Antroji programa – integracija per meną. Jos dalyviai dirba su bendruomenėmis bei didina kultūros prieinamumą. Trečioji – edukacijos ir komunikacijos programa, kurioje „Artscape“ nariai moko menininkus ir padeda siekti socialinių pokyčių. Agentūra ypatingą dėmesį skiria tam, kad užsieniečiai galėtų kultūrinėje veikloje dalyvauti drauge su lietuviais menininkais. Tokiu būdu didėja tolerancija Lietuvos bendruomenėje, o atvykėliai užmezga naudingų ryšių.

„Jeigu mes norime siekti pokyčių pasaulyje, Lietuvoje, turime dirbti abejomis kryptimis. Mes, kaip organizacija, skiriame dėmesį ne tik pažeidžiamoms grupėms. Nuo 2016 m. važinėjame į centrus ir ten kuriame erdves, kuriose žmonės gali didinti savo kūrybiškumą ir susitikti su lietuvių menininkais, su jais kalbėtis. Mes kviečiame žmones susitikti su atvykėliais renginiuose ar netgi ant scenos. Pavyzdys galėtų būti dokumentinis spektaklis „Dreamland“, kurį darėme su Nacionaliniu dramos teatru. Spektaklyje ant profesionalios scenos vaidino pabėgėliai. Tai buvo vienas reikšmingiausių projektų, kuris sulaukė daugybės diskusijų. Prieš kurdami šį spektaklį spėjome, kad jei žiūrovas ateis ir pusantros valandos klausysis istorijų, žiūrės į gyvą žmogų, juoksis iš jo pasakojimų, lietuvių bendruomenėje mažės stereotipų ir tai bus gera pradžia dialogui“, – prisimena A.Ulubey.

Ypatingas dėmesys menui neabejingiems vaikams ir paaugliams

   Projektų vadovė taip pat pasakoja, kad „Artscape“ drauge su partneriais stengiasi didinti kultūros organizacijų tinklą Lietuvoje, kurios mokėtų priimti atvykusias bendruomenes. Tai reiškia, jog darbuotojai, projektų vadovai bus apmokyti, gerai išmanys atvykėlių poreikius, supras, koks turinys jiems yra patrauklus.

„Artscape” archyvas

„Puikus pavyzdys galėtų būti dvi organizacijos – Kauno menininkų namai ir Šiuolaikinio meno centras. Drauge mes jau antrus metus ruošiame stovyklas vaikams. Jų metu vyksta meninės veiklos, o užsiemimų vieta tampa jaunuolių namais. Šiuolaikinio meno centras jau nebėra tik pastatas. Tai namai, kuriuose vaikai pažįsta kiekvieną kampą. Netrukus jie ten pakviečia apsilankyti ir savo šeimas. Kitaip tariant – per tokias veiklas užsimezga gilus ryšys ir didėja kultūros prieinamumas“, –teigia A.Ulubey.

   Į Lietuvą atvykę nelydimi nepilnamečiai taip pat turi išskirtinę galimybę prisijungti prie meninės veiklos „Artscape“ bendruomenėje. Agentūra turi penkias kultūros organizacijas, kuriose, drauge su mentoriais, šiuo metu savanoriauja penkiolika nepilnamečių – pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų. Vaikai dalyvauja programose, padeda organizuoti renginius bei edukacines veiklas. Metų pabaigoje jaunuoliai jau veda ekskursijas ir prisijungti kviečia savo bendraamžius patys jau būdami reikšminga organizacijos dalimi.

Svarbu, kad integracija netaptų segregacija

   A. Ulubey tikina, kad žino ne vieną istoriją, kuomet menas ir kultūrinė veikla atvykėliams buvo ne tik būdas integruotis į visuomenę, bet ir tapo neatsiejama gyvenimo veikla Lietuvoje.

   „Turime savanorių, edukatorių, kurie buvo patys prieglobsčio prašytojai arba emigrantai ir tiesiog nori padėti naujai atvykusioms šeimoms, kurios gyvena centruose, nes žino, kaip tai yra sunku. Kartu su mūsų menininkais ir edukatoriais jie veda užsiemimus. Yra daugybė pavyzdžių, kuomet žmonės pasitelkdami kūrybą palengvina naujų atvykėlių dalią. Menas tampa įrankiu pradėti kalbėtis. Visi žmonės, kurie daro parodas, dalyvauja edukacijose, duoda interviu, turi bendrą tikslą – mažinti stereotipus ir didinti mūsų visuomenės kultūros įvairovę“, – teigia A.Ulubey.

   Projektų vadovė tikina, kad kultūros organizacijos neturi kardinaliai pertvarkyti visų savo programų tam, kad užsieniečiai galėtų prie jų prisijungti. Kalba ne visada yra barjeras, o menas ne visuomet verbalinis. A.Ulubey nuomone, išskirti užsieniečius ir sudaryti individualias sąlygas yra ne tik nerekomenduotina, bet ir pražūtinga:

„Remiantis tiek mano, tiek mūsų organizacijos filosofija, nereikia renginių specialiai skirstyti pabėgeliams. Užtenka juos tiesog pakviesti. Nereikia ypatingų sąlygų, reikia tik mokėti kviesti žmones. Neteisingai vykdoma integracija, gali tapti segregacija. Tad mes kviečiame bendruomenės dalyvauti kartu. Blogai, jei kažką išskiri į atskiras grupes. Reikia tiesiog neužkirsti žmonėms kelio dėl kalbos barjero. O kaip ir minėjau – labai svarbu yra teisingas kvietimas ir dėmesys turiniui.“

„ArtVilnius“ mugėje dažniau nei lietuvių išgirsime užsienio kalbas

D. Stomienė

   Vilniaus miesto savivaldybės narė Diana Stomienė yra vieno svarbiausių meno renginių Lietuvoje „ArtVilnius“ vadovė ir tikina, kad žmogiškumas yra neatsiejama kultūros dalis, tad esant poreikiui atvykėliams galėtų būti sudarytos patogesnės finansinės galimybės dalyvauti mugėje. „ArtVilnius“ užsieniečiams yra patrauklus tuo, kad bene 50 proc. jo dalyvių atvyksta iš užsienio šalių, tad renginyje jie kalba angliškai, o dažnai menininkus galima išgirsti šnekant ir savo gimtąja kalba.

   „Turime labai gerus ryšius su prancūzais, kaimynais latviais, estais, lenkais, ukrainiečiais. Renginyje kalbama įvairiai, bet dažniausiai kreipiame dėmesį į tai, kokios kalbos pageidauja pats dalyvis. Jei pranešimas būna ne angliškas, tuomet turime vertėją.

   Svarbiausia mums yra kokybiškas menas, o ne tautybė, ne lytis. Esame labai atviri, turime platų užsienio dalyvių spektrą. Vienoje galerijoje gali būti 5-8 skirtingų tautybių menininkai. Tai suburia tarptautines komandas“, – pasakoja D.Stomienė.

„ArtVilniaus“ pagrindinė srytis yra meno galerijų ekspozicijos. Ten vyksta menininkų pristatymai, renkasi kolekcininkai ir paprasti lankytojai. Mugėje taip pat yra projektų-edukacinė zona, diskusijų, panešimų ir konferencijų dalis. Renginyje galima stebėti konkursinį projektą „Takas“, kuriame menininkai turi galimybę eksponuoti ir itin didelio formato kūrinius.

„Naktis galerijoje“ – iki vidurnakčio sausakimšos parodos

   D. Stomienė išskiria dar vieną Lietuvos kultūrai reikšmingą renginį – „Naktis galerijoje“ – kuriame taip pat vyrauja kalbų įvairovė.

   „Mugė prasideda penktadienį vakare. Bendraujame su Šiuolaikinio meno centru, Mo muziejumi, kuriame norintys svečiai gali registruotis ir lankytis ekspozicijose. Jei tik yra noras – gali aplankyti Nacionalinę galeriją, jei atsiranda pageidavimas vykti į Kauną, organizuojame išvyką į Čiurlionio ar kitus muziejus. Nors mugė turi baigtis vienuoliktą valandą vakaro, tačiau galerijų atstovai pasakoja, kad per vakarą apsilanko šimtai žmonių ir renginiai tesiasi iki pat vidurnakčio“, – teigia D. Stomienė.

Junkimės į kitataučių kolektyvus, tačiau nepamirškime ir nacionalinių renginių

   Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurkutis užsieniečius kviečia prisijungti prie aktyvių respublikinių ir tarptautinių festivalių, dainų švenčių dalyvių bei daugybės konkursų laureatų.

   „Vilniaus kultūros centras yra dvylikos įvairių meno mėgėjų kolektyvų būstinė, kuri padeda jiems plėtoti kūrybinę veiklą. Iš dvylikos kolektyvų – penki kitataučiai: Žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“, Rusų vaikų ir jaunimo teatras „Žaliasis žibintas“, Lenkų dainų ir šokių ansamblis „Vilija“, Vilniaus lenkų teatras, Lenkų ansamblis „Kapela Vilenska“. Tai Lietuvoje bei užsienyje žinomi ir įvertinti, gilias tradicijas turintys meno mėgėjų kolektyvai. Asmenys, kurie norėtų prie minėtų kolektyvų prisijungti, turėtų susisiekti su Vilniaus kultūros centro administracija arba el. paštu, kuris nurodytas įstaigos svetainės kontaktų skiltyje, parašytų prašymą pasirinkto kolektyvo vadovui“, – kviečia P.Jurkutis.

Lenkų folkloro ansamblis „Kapela Vilenska”

   Vilniaus kultūros centro direktorius teigia, kad Lietuvos sostinė – daugiakultūris, daugiatautis ir daugiakalbis miestas, kuriame savo vietą randa skirtingos kilmės ir skirtingų tikėjimų žmonės. Mieste netrūksta renginių, kuriuose galime išgirsti skirtingas kalbas. Lietuvos rusų dramos teatre, Vilniaus lenkų teatre, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre ir kitose kultūros ir meno įstaigose gausu įvairiakalbių pasirodymų. Vilniaus bendruomenėse kultūrinis gyvenimas taip pat yra aktyvus.

   Be specialių renginių, pritaikytų kitataučiams, P. Jurkutis, ragina užsieniečius nepamiršti valstybinių švenčių, autentiškos tautinės muzikos festivalio „Skamba skamba kankliai“, Kaziuko mugės, kurioje žmonės pardavinėja savo pagamintus liaudiškus dirbinius, tradicinės dainų ir šokių šventės bei šiuolaikinius miesto festivalių kaip „Sostinės dienos, Vilniaus festivalis“, „Sirenos“, „Kino pavasaris“, „Kalėdos sostinėje“, „Vilniaus šviesų festivalis“. Juose anglų ar kitas užsienio kalbas išgirsime rečiau, tačiau būtent tokie renginiai padeda geriau pažinti lietuvių tradicijas.

Kultūros ir meno renginiai, parodos ir bendruomenės, pritaikytos užsieniečiams:
„Artscape“ – inicijuoja ir vykdo meno, kultūros, socialinius ir edukacinius projektus, teikia kultūros vadybos paslaugas.  http://artscape.lt/en/
„ArtVilnius“ – didžiausias vizualiųjų menų renginys visame rytų regione. https://artvilnius.com/lt/
Šiuolaikinio meno centras http://www.cac.lt/en
Kauno menininkų namai http://kmn.lt/en/
Vilniaus kultūros centras – daugiafunkcinė kultūros įstaiga, kuri įgyvendina įvairaus pobūdžio meno ir kultūros projektus sostinėje bei turi penkis kitataučių kolektyvus, kurie užsiima menine veikla. https://www.vilniuskc.lt/en/
Lietuvos rusų dramos teatras https://www.rusudrama.lt/ru/
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras https://www.opera.lt/en