Pakistanietis Khalidas: „Lietuviai bendradarbiai iš manęs mokosi lietuvių kalbos taisyklių“

Vienas pagrindinių ir svarbiausių imigrantų integracijos Lietuvoje tikslų yra išmokyti juos lietuvių kalbos. Atvykėlių iš trečiųjų pasaulio šalių, pabėgelių bei tų, kurie apsigyena Lietuvoje darbo ar studijų tikslais galimybės skiriasi, tačiau tiek patys užsieniečiai, tiek integracijos projektų atstovai yra vieningi vienu aspektu – būtent paties žmogaus motyvacija yra svarbiausias veiksnys norint pramokti vietinę kalbą.

Žurnalistė Ieva Šepetytė

VA Carito Užsieniečių integracijos programos projektų vadovė Vilija Tauraitė primena, kad visi besikreipiantys asmenys, kurie turi leidimą gyventi šalyje, nacionalinę vizą D arba prieglobsčio prašytojo pažymėjimą, turi galimybę dalyvauti nemokamuose lietuvių kalbos kursuose. Anot V. Tauraitės, pasitaiko atvejų, kuomet pasibaigus pamokų ciklui, atvykėliai dar tik pasiekia motyvacijos piką ir nori pratęsti mokymąsi. Tokie užsieniečiai nelieka likimo valiai ir Carito bendruomenė organizuoja papildomus kursus.

Imigrantų noras mokytis – kelias į sėkmę ir lietuvių širdis

    V. Tauraitė tikina, kad atvykusiųjų iš trečiųjų pasaulio šalių motyvacija ir galimybės būna labai skirtingos. Vos atsidūrę Lietuvoje jie patenka į Užsieniečių registracijos centrą. Deja, iš ten pastaraisiais metais apie 80 proc. pabėgėlių būna išsiųsti iš šalies. Taigi, tokie asmenys, kurie nėra tikri dėl savo ateities Lietuvoje, dažnai nemato prasmės kibti į mokslus. Vėliau, jau apsigyvenus savivaldybėse, ant žmonių pečių nugula būsto, buities bei vaikų priežiūros rūpesčiai, tad lietuvių kalba pirmuoju gyvenimo etapu šalyje taip pat dažnai netampa prioritetu. Tik keletą metų pagyvenus savivaldybėje, apsipratus žmonės ryžtasi prašyti pagalbos mokantis vietinę kalbą.

Vilija Tauraitė. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Atvykėlių motyvacija labai išauga, kuomet jie pradeda suprasti, kokia svarbi yra lietuvių kalba norint šalyje turėti darbą. Aptarnavimo sferos darbuotojams, restoranų savininkams susikalbėti su vietiniais yra kasdienė užduotis. Kai kurie pajaučia didesnį norą, kuomet suvokia, jog be lietuvių kalbos žinių galės užimti tik žemesnės kvalifikacijos pareigas“, – tikina integracijos projektų vadovė.

   V. Tauraitė pabrėžia, kad patys lietuviai kitaip priima atvykėlius, kurie bent kiek moka jų kalbą. Kartais tokiems užsieniečiams įvairių valstybinių įstaigų, sveikatos apsaugos institucijų darbuotojai tampa palankesni. Tai pastebėję naujakuriai Lietuvoje atranda daugiau motyvacijos tobulinti kalbos žinias.

Mokytojai, kurie bendrauja imigrantų gimtąja kalba, lemia geresnius rezultatus

„Slavams: rusams, baltarusams, ukrainiečiams dėl panašesnės gramatikos struktūros yra lengviau išmokti lietuvių kalbą. Tiems, kurie rašo visai kitokiais rašmenimis, jie dažnai būna atvykę iš arabų ar farsi kalbomis kalbančių šalių, mokytis yra gerokai sunkiau. Mūsų klientai – labai skirtingi. Tarp jų yra ir mokslo daktarų ir tokių, kurie net ir savo gimtąja kalba nemoka nei skaityti nei rašyti. Būna, kad žmogus pirmąją savo gyvenime raidę parašo lietuvių kalba“, – pasakoja V. Tauraitė.

   Nemenkas iššūkis tenka užsieniečiams, kurie nemoka tarpinės, pavyzdžiui, anglų ar rusų kalbos. Nėra lengva rasti mokytojų, kurie suprastų pabėgėlių iš tokių šalių kaip kad Pakistanas, Iranas, ar Afganistanas gimtąją kalbą. Tad specialistai, kurie geba mokyti farsi arba arabų kalbomis, organizacijoms yra tikras lobis.

   „Labai džiaugiamės, kad Carite turime vieną darbuotoją, kuri kalba farsi kalba. Suorganizavome grupę, žmonėms tai tapo didžiuliu motyvaciniu veiksniu. Anksčiau atvykėliai, kurie nemokėjo tarpinės kalbos, lankydavo pamokas, tačiau į jas eidavo nenoriai, o jose nedaug ir išmokdavo. Dabar matome ne tik didesnį norą, bet ir geresnius rezultatus. Taip pat džiaugiamės turėdami mokytoją, kuri kalba turkiškai.

   Tais atvejais, kai susikalbėti galimybių nėra, naudojame pakartojimo metodą. Mokytojas rodo tam tikrus gestus, naudoja vizualias priemones. Pavyzdžiui pamoja ir sako „ateik“. Tada užsienietis supranta, ką reiškia tas „ateik“.

   Taip pat mokytojai bent kartą per mėnesį stengiasi naudoti situacijos metodą. Kartu su visa grupe eina į miestą, pavyzdžiui, kavines, kur mokiniai turi patys užsisakyti maisto, bendrauti su padavėju“, – patirtimi dalinasi V. Tauraitė.

   Didžioji dalis žmonių, kurie Carite išėjo lietuvių kalbos kursus, pasiekia A1, A2 lygius. B1, B2 ir C1 lygiu kalbėti gali apie penktadalis žmonių. Tai lemia labai daug faktorių – pasitaiko ir atvykėlių, kurie nepasiekia nė A1 lygio, tačiau V. Tauraitė žino atvejį, kuomet lietuviškai nemokėjęs vaikinas šiandien būtent šia kalba studijuoja mediciną.

Geriausiais rezultatais džiaugiasi jaunimas

   „Vaikai dažnai mokosi vadinamu „įkritimo metodu“. Tai reiškia, kad vos tik atvykę jie mokykloje visų disciplinų turi mokytis lietuvių kalba. Šis metodas – psichologiškai sunkus. Dalį laiko tu visai nieko nesupranti. Vaikai tampa tarsi priversti išmokti lietuviškai, nes šalia niekas nesėdi ir neverčia informacijos į arabų ar kokią kitą kalbą. Dėl to dalis vaikų mokosi žemesnėje klasėje nei galėtų pagal savo amžių ir gebėjimus. Neseniai kalbėjau su mergaite, kuri turėtų būti aštuntokė, tačiau yra tik penktoje klasėje. Gaila dėl tokių atvejų, tačiau kuo greičiau jie kalbą išmoks, tuo greičiau pasivys. Būtent dėl šio metodo vaikai yra tie, kurie kalbą išmoksta greičiausiai ir netrukus pradeda vertėjauti savo tėvams“, – teigia V. Tauraitė.

Papildomos lėšos integracijos projektams motyvuotų mokytojus ir mokinius

   Integracijos specialistė pripažįsta, kad būtų daugiau galimybių užsieniečius mokyti lietuvių kalbos, jei tam gautų didesnį finansavimą. Geresniu atlyginimu pavyktų prisivilioti ne tik daugiau mokytojų, tačiau ir pačius užsieniečius paskatintų kibti į mokslus modernios priemonės kaip garso, vaizdo įrašai, išmanieji įrenginiai. Prieglobsčio prašytojų šeimos dažnai pačios neturi galimybių to įsigyti.

Motyvuoti imigrantai renkasi pamokas internete

   Įsigilinus į pačių atvykėlių istorijas, dar labiau išryškėja atkaklumo ir jį lemiančių veiksnių svarba. Afganistanietis Sayedas Kazame ir šri lankietis Dharshanas Navaratnam – du vyrai su neįtikėtinai skaudžia praeitimi dėl politinio persekiojimo, smurto ir net kėsinimosi į gyvybę savo gimtinėje pabėgo į Lietuvą, šalį, apie kurią iki tol nebuvo nė girdėję. Netrukus jie apsigyveno tame pačiame kambaryje Pabėgėlių priėmimo centre ir pradėjo lankyti kalbų kursus. Abu atvykėliai yra įsitikinę, jog lietuviškai mokėti yra svarbu norint pelnyti vietinių palankumą – tai buvo pagrindinė priežastis dėl kurios jie drauge kibo į mokslus. Dharshaną ir Sayedą skiria vienas reikšmingas dalykas. Šri lankietis puikiai kalba angliškai, o štai afganistanietis atvykęs į Lietuvą nemokėjo jokios tarpinės kalbos.

Sayedas Kazame. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Vienu metu mokiausi angliškai ir lietuviškai. Buvo tikrai sunku. Supratau gal tik 5 proc. lietuvių gramatikos ir 15 – 20 proc. to, kas galėtų praversti kasdieniniame bendravime“, – pripažįsta Sayedas.

   Vyras ateityje planuoja pramokti lietuvių kalbą ir vis dar neabejoja, kad tai svarbus veiksnys norint integruotis į visuomenę, tačiau kuriam laikui nutraukė kursus. Apie aukštąjį mokslą Lietuvoje svarstantis jaunuolis ketina studijų programą rinktis anglų kalba.

   Dharshano, kuris puikiai kalba angliškai, situacija pasisuko visai kita linkme. Netrukus vyras pradėjo papildomus lietuvių kalbos kursus nemokamoje internetinėje svetainėje „SPEAK Kaunas“.

   „Tai puiki platforma mokytis. Galiausiai tu gauni Europos sąjungoje pripažintą pažymėjimą, kad išėjai tam tikrus kursus ir mokeisi tam tikrą valandų skaičių. Tai tikrai nuostabi programa pradedantiesiams. Kitą pirmadienį būsių pabaigęs vieną iš šios platformos mokymosi programų ir netrukus pradėsiu kitą. Mokytojai čia supratingi ir yra linkę derintis prie tavo laiko. Kaip pradedantieji mes mokomės čia pačių paprasčiausių dalykų – abėcėlės, pagrindinių žodžių. Visi jie yra paaiškinti anglų kalba“, – entuziastingai pasakoja Dharshanas.

Dharshanas Navaratnam. Asmeninio archyvo nuotrauka

  Vyras kitiems atvykėliams ne kartą užsiminė apie šią programą ir kvietė prie jo prisijungti.

„Mes skatiname pabėgėlius mokytis lietuvių kalbos, nes tai pirmas žingsnis norint sulaukti pagarbos iš Lietuvoje gyvenančių žmonių”, – teigia šri lankietis.

   Tokios pačios nuomonės yra pakistanietis Khalidas Hameed, kuris Lietuvoje neturi pabėgelio statuso ir apsigyveno čia dėl programuotojo darbo.

   „Kai atvyksti į naują šalį, įsilieji į naują kultūrą, turi pasikeisti, kad tave priimtų. Jei tave ignoruoja vienas žmogus, galbūt nieko tokio, bet jei penki – tada jau susimąstai kodėl. Taigi išmokau ne tik lietuvių kalbą, bet ir daug ką savy pakeičiau, stengiausi būti panašesnis į žmones, tarp kurių gyvenu“, – pasakoja Khalidas.

   Vyras lietuvių kalbos mokėsi pats naudodamas įvairias nemokamas programas internete. Jo žinios stebina ir verčia susimąstyti, ar kiekvienas lietuvis sugebėtų išvardinti tiek kalbos taisyklių, kiek jis.

   „Nenoriu, jog pasirodytų, kad giriuosi, tačiau mano bendradarbiai iš manęs mokosi gramatikos, – atvirauja pakistanietis ir netrukus pradeda vardinti, – Gediminas – kas? Gedimino – ko? Gediminą – ką? Žodžiai „Ateik, paimk“ baigiasi raide „k“, tai reiškia liepiamąją nuosaką. „Lis, eis“ baigiasi raide „s“. Tai reiškia būsimąjį laiką.“

   Vyras teigia, kad lietuvių kalboje svarbiausia yra gramatika. Be jos – nieko nebus. Jis „Microsoft Excel“ programoje surašydavo daugybę lentelių su lietuviškom asmenuotėm ir linksniuotėm. Be gramatikos taisyklių pakistanietis mintinai išmoko apie tūkstantį veiksmažodžių, daug laiko skyrė klausymo ir skaitymo užduotims.

   „Stengiausi kuo daugiau skaityti. Tai labai svarbu. Būdavo, jog įsimindavau tiek daug žodžių, kad netrukus išeidavau į miestą ir pradėdavau juos berti sutiktiems žmonėms bei bandyti užmegzti pokalbį lietuvių kalba. Išklausiau daugybę pamokų internete. Nuolat kartodavau tą pačią – kuomet ruošdavausi į darbą, per pertraukas, vakare. Kas nutinka, kai 5 kartus iš eilės išgirsti tą pačią dainą? Juk įsimeni jos žodžius“, – teigia Khalidas.

   Pakistanietį uoliai mokytis motyvavo lietuvių kalbos ir Lietuvos Konstitucijos egzaminas, kurį imigrantai privalo išlaikyti norėdami gauti ilgalaikę vizą.

   „Vienu metu mokiausi ir lietuvių kalbos ir verčiau Konstituciją. Pradžioje nesupratau nė vieno žodžio. Tai buvo labai sunku“, – prisimena vyras.

   Khalidas Konstitucijos egzamine surinko aštuoniolika taškų iš dvidešimties, o lietuvių egzamine – septyniasdešimt iš šimto. Tai buvo balai, kurie lėmė jo teisę gyventi Lietuvoje.

   „Mokydamasis privačiai arba universitete išleistum ne vieną tūkstantį. Aš viską išmokau pats, nemokamai.“

Nemokamos lietuvių kalbos pamokos gyvai:
VŠĮ BENDRYSTĖS IR SOCIALINIŲ INOVACIJŲ CENTRAS organizuoja nemokamas lietuvių kalbos pamokas rusakalbiams užsieniečiams. https://livelithuania.com/ru/2021/06/30/212/
VILNIAUS ARKIVYSKUPIJOS CARITAS lietuvių kalbos kursai integracijos programoje dalyvaujantiems pabėgėliams bei prieglobsčio prašytojams. https://vilnius.caritas.lt/prieglobscio-ieskantiems-uzsienieciams/
LCC UNIVERSITETAS vasaros metu organizuoja nemokamus lietuvių kalbos kursus Klaipėdoje visiems užsieniečiams. https://lcc.lt/lithuanian-language
Nemokamos lietuvių kalbos pamokos internete:
LITHUANIAN OUT LOUD – puslapis, kuriame pakistanietis Khalidas Hameed ruošėsi egzaminams skirtiems gauti ilgalaikę vizą Lietuvoje. Čia galima rasti užduočių, kurios lavina skaitymo ir rašymo gebėjimus bei supažindina su Lietuvos kultūra ir istorija. https://lithuanian.libsyn.com
SPEAK Kaunas – puslapis, kuriame galima mokytis ne tik lietuvių, bet ir kitų kalbų. Tai galimybė ne tik įgyti naujų žinių, bet ir gerai praleisti laiką bei įsitraukti į šalies kultūrinį gyvenimą. https://www.speak.social/en/
Pagrindinių žodžių ir frazių sąrašas pagal tematiką: https://www.loecsen.com/en/learn-lithuanian 
http://migis.eu/?page_id=2229 https://www.olc.flf.vu.lt/?fbclid=IwAR1CFDkJQqMyZ8sD8pZMt_Etq0Jtg3anpHk8-82z6W7cQsytf0D1pcUVq2U 
https://www.surfacelanguages.com/language/Lithuanian.html
Mokami lietuvių kalbos kursai:
Sąrašas, kuriame galima rasti grupines bei individualias pamokas įvairiomis kainomis:  https://www.govilnius.lt/relocate-and-live/education-options/lithuanian-language-courses