Urugvajietis: “Lietuvoje ne tik pranašu, bet ir pripažintu kūrėju tapti lengviau”

Menas nepaiso nei sienų, nei kultūrinių, nei religinių skirtumų  – tikina mūsų pašnekovai. Nors vienas kuria poeziją, kitas šokį ir muziką, abu įsitikinę, kad tai kelias į  visų žmonių širdis. O ar menas gali padėti pritapti svetimoje šalyje? Taip, tvirtina mūsų pašnekovai. Per meną galima perduoti žinutę net nemokant vietinės kalbos, nesuprantant naujos kultūros. Kūryba perteikia emocijas, o jas supranta kiekvienas žmogus. Kalbiname Lietuvoje gyvenantį poetą iš Tadžikijos Firdavą Azamą ir muzikantą bei šokėją iš Urugvajaus Eduardo Gimenezą. 

Žurnalistė Laima Karaliūtė

Firdavas Azamas (asm. archyvo nuotrauka)

Pabėgėlis  iš Tadžikijos Firdavas Azamas Lietuvoje su šeima gyvena trejus metus. Trisdešimt penkerių metų vyras gimtojoje šalyje dirbo žurnalistu, kūrė poeziją. Jo poezijos knygos persų kalba išleistos Irane, o vertimai Turkijoje ir Afganistane. Atvykęs į Lietuvą Firdavas poezijos neapleido. Jo eilėmis susidomėjo lietuviai. Keletas poeto eilių išverstos ir į lietuvių kalbą. Imigranto svajonė – Lietuvoje išleista poezijos knyga lietuvių kalba. 

Firdavas pasakoja, kad  poezijos eilėmis siekia perteikti globalius reiškinius. Tokius, kaip karas, taika, demokratija ir totalitarizmas. Tadžikui ypatingai jautri imigracijos tema. Skaitydami jo poeziją verkia ne tik imigraciją patyrę žmonės. “Savo eilėmis stengiuosi perteikti tuos jausmus, kuriuos jaučia tėvynę priverstas palikti žmogus”, – sako poetas ir priduria, kad žmonės susipažinę su jo kūryba lengviau priima svetimšalius. 

O ar poezija gali tapti komunikacijos priemone svetimoje šalyje? Firdavas atviras: 

“Žinoma, ypač, jei tu skaitai poeziją tau suprantama kalba. Per žodinę išraišką galima pasakyti labai daug. Daug daugiau nei “Labas”, ar “Sudie”. Lietuvą Firdavas vadina antraisiais, saugiais namais ir įkvėpimo šaltiniu. Poetas gyvenu Vilniuje, bendrauja su lietuviais bendraminčiais, intensyviai mokosi lietuvių kalbos. Kaip pats šmaikštauja, gal kada nors sukurs eilėraštį ir lietuvių kalba. 

Firdavas sako, kad dėl jo talento kurti eiles, jis Lietuvoje nesijaučia vienišas. Juo domisi vietiniai literatai, vertėjai, visi, kurie gilinasi į migracijos procesus, interviu prašo žurnalistai. “Kiekvieno imigranto svajonė, kad naujoje šalyje jis būtų vertinamas ir įdomus”, – džiaugiasi poetas. 

Firdav Azam
Pasas 

Skriski, paukšteli, skrisk, kol gali. 
Skrydžio skonį žinai ir sparnus turi. 
Nevalia surakinti didingų sparnų 
Ankštas narvas paukšteliui – nelaisvė žiauri.
Ant šios žemės juodos aš prakeiktas esu, 
O tavo galvoj tik padangė tauri. 
Viršūnes įstabiausias parodyt gali – 
Plati skrydžio erdvė man juk nepažini. 
Prakeiksmai ir nelaimės seka mane, 
Prieš tave – tik laukai, spindulių kupini. 
Dangaus žalias langas atviras tau 
Ten skrendi, ten pamišusiai šoki, neini – 
Kinkyk vėją ir mink debesų pedalus 
Su pasu tau pasauliai visi atviri!

iš persų kalbos vertė Gertrūda_Kauzonė

Eduardo Gimenez (asm. archyvo nuotrauka)

Iš Urugvajaus į Lietuvą daugiau nei prieš dvidešimt metų emigravęs Eduardo Gimenez labai greitai Lietuvoje tapo žvaigžde. Tango šokėjas, mokytojas ir dainininkas dar nemokėjo lietuviškai, o jį jau kvietė duoti interviu TV  laidos ir žurnalai.

Kodėl jam taip pasisekė, paklausite? 

“Aš tiesiog buvau vienas iš nedaugelio Lotynų Amerikos kultūros atstovų Lietuvoje”, – mano Eduardo. 

Kaip jis pats sako, jo talentas šokti ir kurti Lotynų Amerikos muziką jį padarė žvaigžde. “Savo šalyje nieko nenustebinčiau, o čia sulaukiu ne tik pasiūlymų koncertuoti, bet ir mokau lietuvaičius tango šokio”, – atvirauja pašnekovas. 

Šiandien Eduardo jau kalba lietuviškai, o įkūręs tango šokių mokyklą uždirba pragyvenimui. Taip pat rengia įvairius Lotynų Amerikos muzikos ir šokio projektus. 

Visiems imigrantams urugvajietis pataria nebijoti skleisti savo kultūros. “Jeigu esate kūrėjas, kurios nors meno srities atstovas, neužsidarykite savyje ir negalvokite, kad naujoje šalyje jūsų kūryba neįdomi. Atvirkščiai, supraskite, kad kitai šaliai esate egzotiški. O tai visada sulaukia susidomėjimo, ypač Lietuvoje. Juk tai maža, nedaug imigrantų turinti šalis. Tad jei jūs arabas, turkas, ar pakistanietis – nesigėdykite. Juk jūsų kultūra lietuviams mažai pažįstama ir labai įdomi. Tegul jūsų kitoniškumas tampa privalumu”, – įsitikinęs Eduardo. 

Abu mūsų pašnekovai įsitikinę, kad Lietuvoje tikrai turėsite pasisekimą, o gal ir uždarbį vien dėl to, kad esate kitos kultūros atstovai ir mokate tai papasakoti menine išraiška. Ir visai nesvarbu, ar jūs dainuojate, šokate, kuriate muziką, eiles, tapote, gaminate maistą, ar turite kitų talentų.  Kaip pajuokavo Eduardo: “Svetimoje šalyje ne tik pranašu, bet ir pripažintu kūrėju tapti lengviau”.