Gyvenimas Lietuvoje: patirtis imigrantų akimis

Autorė Milana Zhukava (EHU 3-io kurso studentė, Vilnius)

Emigracija, kaip reiškinys, egzistuoja tiek pat ilgai kaip ir pati žmonija. Juk sakoma, žuvis ieško kur giliau, o žmogus – kur geriau. Žmonės, pasitraukę iš pažįstamos aplinkos, yra diskomforto ir padidėjusio streso būsenoje. Kasdienybėje tai, palyginus su vietiniais gyventojais, iš jų reikalauja įdėti daugiau pastangų. Šiuo atveju, raktas į sėkmę  yra tolerancija atvykusios žmonių grupės kultūriniams bruožams, negausus išankstinių nusistatymų ir socialinių stereotipų egzistavimas.

Mes apklausėme kelias dešimtis respondentų, atvykusių iš įvairių šalių ir nusprendusių apsigyventi Lietuvoje, prašydami pasidalinti, kas buvo sunkiausia adaptacijos proceso metu ir kokios priežastys lėmė jų pasirinkimą pasilikti Lietuvoje. Remiantis gautais atsakymais, buvo sudarytas dažniausiai pasitaikančių problemų ir patirčių, su kuriomis susiduria užsieniečiai imigrantai, sąrašas. Pagrindinės trys problemos, su kuriomis susiduria apklausos dalyviai, išdėstytos toliau.

KALBA, KALBA, KALBA

Visų pirma, didžiausia kliūtis integruojantis bet kurioje valstybėje yra kalba. Netgi tie, kurie studijavo šalies, į kurią persikėlė, kalbą, dažnai susiduria su realybe, jog negali visiškai laisvai išreikšti to, ką nori pasakyti, užsienio kalba. Kalba yra didelė problema ieškant darbo Lietuvoje – darbdaviai, suprantama, neskuba samdyti darbuotojų, kurie kalba netaisyklingai. Oficiali Lietuvos pozicija leidžia manyti, jog šalis nori priimti ir integruoti užsieniečius kiek įmanoma geriau. Ar darbdaviai galėtų suteikti darbuotojams galimybę lankyti darbinės kalbos kursus, kaip tai daroma daugelyje ES šalių?

Respondentų buvo prašoma pasidalinti, kokiose srityse, gyvenant Lietuvoje, labiausiai reikalinga pagalba užsienio kalba. Tapo akivaizdu, jog dažniausiai išskiriami buvo sveikatos priežiūros ir administraciniai sektoriai. 

„Medikų, kurie kalba angliškai, sąrašas – visuose didžiuosiuose miestuose. Paaiškinimas kaip veikia sveikatos apsaugos sistema (kas sudaro socialinį draudimą ir kas ne bei kokie žingsniai reikalingi norint gauti sveikatos priežiūros paslaugas).“ 

Kita vertus, apklausos dalyviai mini, jog, bėgant laikui, vis daugiau informacijos tampa prieinama anglų kalba. Pavyzdžiui, naudojantis bankomatais ar atsiskaitant prekybos centrų savitarnos kasose.

DOKUMENTŲ PILDYMAS

Antra, užsieniečiams iškyla sunkumų pildant dokumentus ir susiduriant su kitais biurokratiniais klausimais. Viza ir leidimas gyventi nėra viskas, kuo užsienietis turi pasirūpinti savo kelyje. Imigrantams tenka susidurti su įvairiomis registracijomis ir darbo leidimais. Be to, dar yra ir sveikatos draudimas, vairuotojo pažymėjimas, automobilio registracija, mokesčiai, nekilnojamojo turto įsigijimas… Visa tai, su nedidelėmis išimtimis, vyksta lietuvių kalba. Net ir su įstaigų tarnautojų pagalba, ne visuomet aišku ką ir kada užpildyti bei sumokėti. 

AR GALIME TAPTI DRAUGAIS?

Dar viena problema, kuri paaiškėjo iš apklausoje gautų atsakymų, yra sunkumai susipažįstant su naujais žmonėmis. Ši problema tik iš pirmo žvilgsnio atrodo ne itin svarbi. Iš tiesų, daugybė imigrantų susiduria su tuo, jog, be įprasto juos supusių draugų ir pažįstamų rato, gyvenimas tampa ribotas ir yra sunku užmegzti naujus socialinius ryšius. Užsieniečių socializacija daugiausia vyksta kavinėse, renginiuose ir bendrų interesų grupėse. Lietuvoje, kiek tai leidžia spręsti gauti atsakymai, komunikacija ir informacija apie renginius bei šventes vyksta emigrantams skirtose grupėse „Facebook“ tinkle. Informacija apie dalį renginių taip pat pasiekiama LRT, „15min.lt“, vietinių interneto svetainių ir naudingų mobiliųjų programėlių, tokių kaip „Traffi“ ir „BalticApp“ dėka. 

„Džiaugčiausi, jei renginių reklama būtų verčiama į anglų kalbą. Dažniau lankyčiausi renginiuose, jei apie juos sužinočiau.“ 

Apibendrinant, akivaizdu, jog reikia daugiau kalbos ir kultūrinių mainų, į daugiatautę bendruomenę orientuotų kultūros renginių ir troškimo priimti užsieniečius. Be to, reikalingi renginiai, kurių metu užsieniečiams būtų suteikta galimybė bendrauti su vietiniais, ypač vyresnio amžiaus, žmonėmis. Tai būtų naudinga, kadangi pastarieji Lietuvoje sudaro didžiąją dalį diskriminuoti linkusios amžiaus grupės. Taip pat galimas siūlymas, jog būtų pasitelkiamos socialinės reklamos rasių įvairovės priėmimo ir tolerancijos temomis.

„Būtų puiku, jei vyktų informacinės sesijos apie įvairias paslaugas ir departamentus, kad atvykusieji žinotų, kas yra prieinama jų mieste. Pavyzdžiui, ar galima lankytis visose bibliotekose, ar reikia turėti skaitytojo pažymėjimą, ir taip toliau. Būtų šaunu, jei muzikos ir teatro salių lankymas taptų prieinamas anglų kalba.“

GYVENIMO LIETUVOJE PRIVALUMAI

Vis dėlto, nepaisant integracijos sunkumų, visi respondentai pasirinko Lietuvą kaip šalį, kurioje pasiliko gyventi. Apklausos dalyviai pasidalino pagrindiniais gyvenimo Lietuvoje privalumais: aukšto lygio saugumas, maža persekiojimo religiniu pagrindu tikimybė, ir, iš esmės, pasiruošę padėti gyventojai. Kitas aspektas, kurį atskleidė apklausa – lietuviai yra atviro mąstymo: nuo tos akimirkos, kai tik pradedama komunikuoti, jie tampa atviresni ir priima kaip sau lygų. Vietiniai, ypač jaunesnės kartos, gyventojai, moka anglų kalbą, o visa tai labai palengvina integracijos procesą. 

„Aš gyvenau čia vėlyvais 90-iais ir vėl gyvenu dabar – padaryta didelė pažanga. Šiuo metu gana lengva čia gyventi. Aš myliu Lietuvą!“

Taip pat vyksta intensyvus bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir kitų Europos šalių, ypač kūrybos ir verslo sektoriuose. Atrodo, jog sulig kiekviena diena, Lietuva tampa vis labiau kosmopolitiška. Veikia keletas interneto svetainių ir paslaugų prieinamų anglų kalba, pritaikytų būtent užsieniečiams gyvenantiems Lietuvoje. 

NAUDINGOS INTERNETO SVETAINĖS:

MIPAS interneto svetainėje rasite praktinės informacijos apie migraciją, integraciją ir grąžinimą:
www.mipas.lt/en 

Livelithuania.net platformoje pateikiama informacija apie renginius skirtus daugiakultūrinei auditorijai, kalbos ir kitų įgūdžių mokymosi išteklius bei išsamūs patarimai, žingsnis po žingsnio, padėsiantys įvairiais administraciniais klausimais:
www.livelithuania.com 

Tarptautinės migracijos organizacijos biuras Vilniuje teikia savanoriškas konsultacijas įvairiais integracijos klausimais. 
http://www.iom.lt/lt/pradzia.html

ESU IŠ UŽSIENIO, STUDIJUOJU LIETUVOJE IR TURIU KELETĄ PASIŪLYMŲ

Galima pastebėti, jog informacija apie paslaugas ir kitais svarbiais klausimais Lietuvoje vis dažniau verčiama į anglų kalbą. Vis dėlto, pagrindine kliūtimi užsieniečių integracijai išlieka kalbos barjeras, o tai, tiesą sakant, sukelia ir kitus iššūkius. Tam tikrų metodų ir įstatymų pritaikymas kalbos klausimu suteiktų galimybę sustabdyti įvairius iškylančius sunkumus: nuo komunikacijos problemų ir vienišumo, iki administracinių kliūčių. Kuomet pats supranti ir esi suprastas, imi matyti savo vietą visuomenėje, su ja bendrauji ir nebesijauti taip, lyg kas nuolat dengtų akis ar būtų atimtas tavo balsas. Manau, jog kalbos problema gali būti išspręsta tiesiogiai integruojant tiek anglų, tiek lietuvių kalbą.

Anglų kalbos klausimu, plačiai paplitęs QR kodų naudojimas su galimybe išversti svarbią informaciją į anglų ir kitas kalbas – tai veiksmingas integracijos instrumentas kitose šalyse visame pasaulyje. Ši idėja būtų ypač naudinga sveikatos priežiūros įstaigose ir administracinėse struktūrose. Svarbu skirti daugiau dėmesio tam, jog biurokratinis aparatas taptų labiau prieinamas, t. y. daugiakalbis. Taip pat, reikšmingas žingsnis leidžiantis tapti visumos dalimi būtų mobiliosios programos, išverstos tiek į anglų, tiek į kitas kalbas, sukūrimas, kuri apjungtų visas kitas programėles (bankas + apgyvendinimas + sveikata + komunalinės paslaugos + viešosios paslaugos + maistas + verslas). Vienas iš sėkmingų pavyzdžių – kiniška bendravimui skirta programėlė „WeChat“.

Nacionalinės kalbos klausimu, reikėtų daugiau supratimo ir kantrybės iš darbdavių ir valstybės pusės. Valstybinių ir privačių organizacijų investicijų ir paramos dėka, būtų įmanoma sudaryti tokias sąlygas, kuriomis vyktų savanoriškas lietuvių kalbos mokymasis. Finansinė pagalba verslams, kurie stengiasi įdarbinti užsieniečius, galėtų prisidėti prie šalies ekonominės naudos. Kalbos kursai darbovietėje, susiję su specifiniu darbo žodynu, kursai darželiuose ir mokyklose, būtų naudingi ne tik užsieniečiams, bet ir prisidėtų prie apskritai tvirtesnės bendruomenės kūrimo. 

Valstybinio lygmens įsitraukimas į migracijos ir integracijos procesus bei galimus pasikeitimus įstatymuose ir įstatymų leidyboje, galėtų būti peržiūrėtas iš naujo. Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategija Lietuvoje nesiūlo nei konkrečių sprendimų, galinčių padėti imigrantams labiau integruotis ir asimiliuotis šalyje, nei pabrėžia šių sprendimų svarbą. Nepaisant to, galime aiškiai matyti, jog nepriklausomos iniciatyvos imasi veiklos, lėtai, bet tvirtai, užtikrindamos, jog gyvenimas Lietuvoje šiandien geresnis, nei buvo vakar.