Psichologas: visi imigrantai patiria kultūrinį šoką

Žurnalistė Laima Karaliūtė

Adaptacija ir integracija naujoje visuomenėje – nėra lengvas procesas, kaip gali pasirodyti. Dauguma imigrantų susiduria su psichologiniais iššūkiais. Jei jūs jaučiate įtampą, baimę, venišumą, pasimetimą, nerimą dėl ateitis – tai natūrali atvykusio žmogaus reakcija. Specialistai sako: svarbiausia apie tai kalbėtis ir nebijoti ieškoti psichologo pagalbos.  Kalbiname klinikinį psichologą MANTĄ JERŠOVĄ.  

Su kokiais pagrindiniais psichologiniais iššūkiais susiduria į Lietuvą atvykę imigrantai? 
Kalbame apie labai įvairias žmonių grupes – nuo verslininko, darbuotojo, studento, šeimos nario iki prieglobsčio prašytojo. Iššūkiai iš dalies panašūs, bet ir skirtingi, individualūs. Iššūkiai priklauso nuo žmogaus atvykimo motyvų, šalies, iš kurios atvyksta (kultūriškai tolima ar artimesnė), kokiu tikslu atvyksta (dirbti, pas šeimos narį, mokytis, ieškoti prieglobsčio). Kaip ten bebūtų, iš pradžių visi patiria didesnį, ar mažesnį kultūrinį šoką. Vėliau žmogus juda labiau link kultūrinės ir socialinės integracijos arba izoliacijos. Tyrimai rodo, kad integracijos kelias susijęs su geresne psichikos sveikata. Izoliacija siejasi su didesniu nerimu, depresija, žema saviverte.   

Koliažas. Tomas Terekas

Svarbiausi patarimai, kaip išgyventi adaptaciją naujoje šalyje? 
Nėra „auksinių“ patarimų. Jeigu tokie būtų, visi atvykę iš karto jaustųsi gerai. Dažniausiai atvykęs žmogus pradeda suvokti, kad imigracija į naują šalį yra didelis pasikeitimas. Visiškai normalu reaguoti į pasikeitusią situaciją ,normalu, kad kyla daug jausmų. Svarbu save palaikyti. Pavyzdžiui, mąstyti taip: „aš po truputį tvarkausi su šia nauja situacija“, „aš čia atvažiavau iš visai kitokios kultūros ir po truputį pratinuosi prie naujos“, „dabar yra sunkesnis periodas, bet aš stengiuosi, kad būtų kitaip ir laikui bėgant situacija keisis“. Labai svarbu kalbėtis, nekaupti, o išsakyti artimiesiems, ką jauti. Tada mažėja įtampa.  

Pagrindiniai kalbintų imigrantų iššūkiai: svetima kalba, svetima kultūra, nulis draugų. Kaip nesijausti atstumtam ir vienišam? 
Draugai neatsiranda iš niekur. Draugų galima susirasti kažkur dalyvaujant, kažką darant – tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Pavyzdžiui, yra “Facebook” grupė „Foreigners in Lithuania“, Foreigners in Vilnius“. Ten galima pradėti žiūrėti, galbūt ir kažką užkalbinti. Verta pagalvoti ir apie kalbos kursus. Kalbos kursai – vienas iš būdų susirasti draugų. Kitam tai gali būti kažkokia miela veikla – sportas, laisvalaikis, interesai, pažintys – kažkas, kuo domėjosi ir ką darė savo šalyje. Puikus patarimas atvykus prisijungti prie patinkančios čia vykstančios veiklos, jeigu dirbate, pasikviesti kolegą pietų. Kalbant apie psichikos sveikatą, galima, pavyzdžiui, prisijungti prie Vilniaus visuomenės sveikatos biuro “Facebook” paskyros. Jie skelbia apie įvairias su psichikos sveikata susijusias veiklas, į kurias ateina įvairių žmonių. 

Kaip susitaikyti su tuo, kad vietiniai į tave spokso, kartais įžeidinėja, žiūri įtariai, vien dėl to, kad tavo kitokia išvaizda, religija?
Tai yra nemalonios diskriminacijos situacijos, kurios kelia stiprius neigiamus jausmus. Deja, su diskriminacija dažnai susiduria tiek patys lietuviai, tiek ir, žinoma, užsieniečiai. Jausti, kad tave stebi, spokso, komentuoja, jog tu esi kitoks, kelia svetimumo, priešiškumo ir pykčio jausmus. Susiduriantys su diskriminacija žmonės jaučia didesnį stresą, nerimą, baimę. Tai yra normalu. Mes kiekvienas į tokias situacijas reaguojame skirtingai. Dažnai tokiose situacijose norisi automatiškai reaguoti emocionaliai. Tai labai suprantama, bet dažnu atveju nėra efektyvu. Tuomet svarbu save pristabdyti, atkreipti dėmesį į kūną, kaip jis reaguoja. Keletą kartų giliai įkvėpti ir dar lėčiau iškvėpti. Tai padės šiek tiek aprimti ir priimti racionalesnį sprendimą. Reikia prisiminti ir pasakyti sau: „ne visi lietuviai nemėgsta užsieniečių“, „aš šiandien sutikau tik kelis, kurie buvo nemalonūs“. Kitiems padeda toks realybės matymas: „kai kurie žmonės yra netolerantiški. Ką jie daro man, tą daro ir kitiems“. Galiausiai, svarbu apie tokias situacijas kalbėti, papasakoti tiems, kas supras. Na o jeigu įžeidinėjimai yra su neapykantos elementais, kyla grėsmė ir fiziniam saugumui – geriau situacijos neeskaluoti ir informuoti apie tai policiją bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Policija žinos, ką tokiu atveju daryti.   

 Ar reikia įrodinėti vietiniams, kad nesi pavojingas vien dėl to, jog tavo kita religija, papročiai? 
Žmonių nuostatos susiformuoja per ilgą laiką, todėl argumentų kalba čia sunkiai veikia. Filosofė Ana Adrendt yra pasakiusi, nėra kito būdo užkirsti kelią neapykantai, kaip „leisti savo sielai nueiti į svečius kas kitą žmogų“. Tik tokiu būdu galime patirti bendrumą, o ne atskirumą.   

Ar verta kreiptis į specialistą pagalbos, jei turi psichologinių problemų? Juk daugelis atvykėlių gali pagalvoti, jog vietinis psichologas nesupras svetimšalio problemų? 
Manau, kad verta pasikonsultuoti su specialistu, jeigu pastebite, kad su kažkokia situacija, ar jausmu sunku tvarkytis pačiam – ypač jei pastebite, kad tokios situacijos kartojasi, išmuša iš vėžių, darosi sunku išbūti, kyla stiprūs jausmai ir neturite su kuo apie tai pasikalbėti. Suprantu, kad kartais sunku kreiptis pagalbos. Pavyzdžiui, iš kultūriškai tolimesnių valstybių atvykstantys (Sirijos, Afganistano ir pan. ), ypač moterys, tikrai turi barjerą, nepasitiki, bijo atsiskleisti, todėl jas sunkiau įkalbinti kreiptis ir priimti pagalbą. O vyrai, atvykstantys iš šio regiono, yra drąsesni, atviresni, ieško vyro psichologo pokalbiams. Iš Rytų kaimynystės šalių atvykstantys dažnai bijo žodžio „psichologas“. Jis jiems asocijuojasi su „psichu“, vaistais, prievarta.  Psichologas teikia žodinę pagalbą, padeda geriau suprasti kylančius jausmus, juos išbūti. Žinoma, gali būti situacijų, kuomet reikalingas ir medikamentinis gydymas. Tuomet specialistas nukreips ten, kur tokia pagalba teikiama. Manau, kad pabandyti verta – specialistas tikrai nepakenks. Jeigu nematysite naudos, susitikimus galima sustabdyti – būsite išbandęs vieną iš pagalbos galimybių. Svarbu nelikti vienam su savo skausmu. 

KUR KREIPTIS NEMOKAMOS PSICHOLOGINĖS PAGALBOS

Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro projekto „Renkuosi Lietuvą“ psichologas teikia nemokamas konfidencialias konsultacijas grįžtantiems ir atvykstantiems gyventi į Lietuvą nuotoliniu (online) būdu lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Daugiau informacijos: https://www.renkuosilietuva.lt/lt/psichologas/  
Registruotis konsultacijai kviečiame el. paštu psichologas@iom.int    
Užsieniečių integracijos centras Vilniuje https://vilnius.caritas.lt/prieglobscio-ieskantiems-uzsienieciams/