Imigrantų vaikai: mokslas Lietuvoje ne tik privalomas, bet ir geriausias būdas integruotis

Žurnalistė Laima Karaliūtė

Koliažas. Tomas Terekas

Atvykote į Lietuvą su vaikais? Tada turite žinoti, kad Lietuvoje mokslas iki 16 metų yra privalomas. Jūsų vaikai privalės lankyti mokyklą. Gera žinia, kad Lietuvos bendrojo lavinimo įstaigos privalo priimti visų vaikus, nesvarbu iš kokios šalies esate atvykę. Vaikas nemoka lietuviškai? Tai ne kliūtis. Valstybinės mokyklos yra parengusios integravimo programą. Vaikui bus suteiktos papildomos lietuvių kalbos pamokos, o dvejus metus jis nebus vertinamas. Šis laikas skirtas adaptacijai.



Turite baimių, kad vaikas nepritaps? Specialistai sako atvirkščiai. Vaikams ne tik lengviau išmokti lietuvių kalbą, bet ir integruotis. Imigrantų vaikų rezultatai džiugina. Svarbiausia, nebijoti kreiptis pagalbos, kuo daugiau bendrauti su pedagogais, psichologais ir bendraklasių tėvais. Komunikacija šiuo atveju atveria visas duris. Tai bene vienintelis būdas paspartinti bei palengvinti jūsų vaiko integraciją. Beje, specialistai pataria nesirinkti anglų ar rusų kalbos mokyklų. Vaikui, kuris moka šias kalbas, gal ir lengviau mokytis, bet rezultatas dažniausiai nuvilia. Vaikas gerai lietuviškai neišmoksta. 

Vaikų psichologės Indrės Pajarskaitės patarimai tėvams

Visų pirma paaiškinti vaikui, kodėl teko palikti gimtinę. Kodėl dabar teks gyventi Lietuvoje.
Vaikui palikti šalį dažniausiai nebūna lengva. Tai traumuojanti patirtis, nes jis gimtinėje paliko kažką mielo ir svarbaus. Todėl nereikia slopinti liūdesio. Paprasčiausia suprasti, paliūdėti kartu su juo. 
Surasti su vaikais bendrų dalykų tarp gimtosios šalies ir Lietuvos.
Paaiškinti jūsų vaiką mokančiam pedagogui iš kokios šalies atvykote, kokia jūsų kultūra, moralės principai. 
Supažindinti pedagogą su jūsų vaiko mokymosi patirtimi, charakterio ypatybėmis 
Išsiklausinėjus pedagogų, paaiškinti vaikui su kuo jam teks susidurti, kokia lietuviška mokymo sistema, ką jam teks išmokti.
Kartu surengti prisistatymą – “Kas aš toks?”. Papasakoti klasės draugams trumpą savo istoriją: Kodėl atvykau?; Iš kur?; Kuo mano šalis gali didžiuotis? Kodėl man svarbus jūsų palaikymas?; Kodėl verta su manimi draugauti? Tai suteikia pasitikėjimo vaikui.
Nuolat bendrauti su vaiku, paklausti, kaip jam sekasi, kokie kyla neaiškumai, sunkumai mokykloje. Spręsti problemas nedelsiant. 
Nuolat komunikuoti su pedagogais, mokyklos administracija, bendraklasių tėvais. Jokių būdų nelikti nuošalyje, neužsidaryti tik savo šeimos rate.
Kartu su vaiku dalyvauti mokyklos renginiuose, įsitraukti į mokyklinę veiklą.
Susidūrus su problemomis, ieškoti pagalbos. Nebijoti kreiptis į mokyklos administraciją, psichologus, socialines, psichologines vaikų tarnybas.

Vaikai neturi užsienio kalbos ir kultūros kompleksų

 Vilniaus “Ryto” progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Brigita Miežiūnienė jau antrus metus moko šeštokus ir ketvirtokus imigrantų vaikus iš Turkijos. Ji pabrėžia, kad vaikai greičiau išmoksta užsienio kalbų, nei suaugę. Dažniausiai vaikai tampa savo tėvų lietuvių kalbos mokytojais. 

“Vaikai neturi tiek kalbos kompleksų. Jie kalbą priima kaip natūralų dalyką. Neturi baimių suklysti, ne taip ištarti. Pasakai žodį ir atkartoja kaip paukščiukai.  Vienintelis stresas, kai nori save išreikšti, bet dar nežino pakankamai žodžių”, – sako mokytoja. 

Specialistė ramina imigrantų tėvus sakydama, kad mokyklos turi specialius leidinius, kaip mokyti užsieniečius lietuvių kalbos. Iš pradžių pasitelkiame paveiksliukus. Jei kyla klausimų, yra šiuolaikinės technologijos. Išsiverčiame. Pavyzdžiui aš, mokydama turkų vaikus, kurie atėjo tik “labas” lietuviškai mokėdami, pati pasigilinau į turkų kalbą. Kiekvienas filologas gali tai padaryti, jei tik turi noro. Taip ir mokytojui lengviau, ir mokiniui”, – šypsosi Brigita. 

Lietuvių kalbos mokytoja pasakoja, kad prie kalbos mokymo labai prisideda klasės draugai lietuviai. Jie pataiso, pataria, parodo, išverčia. Todėl labai svarbu, kad tėvai skatintų bendravimą su lietuviais vaikais. 

“Pavyzdžiui, vienoje klasėje turėjau tik vieną ketvirtoką turką, o štai šeštoje du brolius iš Turkijos. Spėkite, kurie greičiau išmoko lietuviškai? Aišku, kad tas vienas berniukas turkas tarp lietuvių. Jis net tapo visos klasės vaiku. Kiti vaikai pajuto tėvišką globą. Niekur jo nepalikdavo, mokė, gelbėjo, padėjo. O štai į du broliukus jau žiūrėjo kaip į kompaniją, kuri bendrauja tarpusavyje. Todėl patariu tėvams įmesti vieną vaiką į lietuvaičių balą. Stresas gal ir didesnis, bet efektas žymiai geresnis. Aišku idealu, jei kitose klasėse mokosi broliai ar seserys. Jie gali per pertraukas, namie aptarti problemas savo gimtaja kalba”, – įsitikinusi pedagogė. 

O kaip į užsieniečius reaguoja klasės draugai? Brigita pastebi, kad vaikai kitataučių nediskriminuoja.

“Vaikai kitaip kalbantį, atrodantį klasioką priima kaip natūralų reiškinį. Jie neturi išankstinio nusistatymo, kaip kai kurie suaugę. Mums jie atrodo egzotiškai, vaikams ne. Tokios daugiakultūrinės klasės paprastai būna platesnio mąstymo. Jie supranta daugiau kultūrų ir religijų. Vyresni vaikai net ateina ir klausia, mokytoja, per TV mačiau reportažą apie musulmonus teroristus. Jie blogi žmonės, bet va mūsų kasiokas musulmonas ir jo tėvai juk labai draugiški”, – pasakoja pedagogė. 

Pedagogė turi patarimų imigrantų tėvams, kaip palengvinti kalbos mokymąsi ir adaptaciją mokykloje. Jei yra galimybė, reikia stengtis kuo daugiau vaiką supažindinti su šnekamąja lietuvių kalba iki tol, kol vaikas dar nepradėjo lankyti mokyklos. Ji siūlo klausytis dainų, pasakų lietuvių kalba, žiūrėti TV filmus ir laidas lietuviškai. Jei vaikas mažesnis – puiki priemonė animaciniai filmukai lietuvių kalba. 

Kaip susirasti mokyklą?

Galima kreiptis į “Caritas” organizaciją. Jos atstovai patars, kur kreiptis, kaip susirasti tinkančią mokyklą, padės sutvarkyti dokumentus, bendraus su savivaldybe ir parūpins vertėją, jei reikės. Pagalba nemokama.
Adresas: Papilio g. 5, Kaunas. +370(37)205427, caritas@icn.ltwww.caritas.lt

Kur kreiptis, jei iškilo mokymosi, adaptacijos problemų?

Neišsprendžiate vaiko problemų nei su mokyklos administracija, nei su pedagogais? Išeitį padės rasti jūsų savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT) 
Tarnybos misija – teikti psichologinę ir specialiąją pedagoginę pagalbą miesto vaikams ir mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), pedagogams ir ugdymo įstaigoms.
Jos specialistai išaanalizuos jūsų atvejį. Suras problemą, patars, pateiks rekomendacijas. 
Tarnyba garantuoja konfidencialumą. Tarnybos specialistai konsultuoja trimis kalbomis: lietuvių, rusų, anglų. Pagalba nemokama. 
Adresas: A.Vivulskio g. 2a, Vilnius, 12 kab, +3705 265 09 08, rastine@ppt.vilnius.lm.lt