Susidraugauti su lietuviais – įmanoma misija

Žurnalistė Laima Karaliūtė

Kaip kalba jau keletą metų Lietuvoje gyvenantys imigrantai iš įvairių šalių – nors lietuviai yra labai atsargūs žmonės, tačiau susipažinus, dažnai tampa geriausiais draugais. Tad jeigu esate imigrantas, ypač iš musulmoniškos šalies, turite žinoti, kad dalis Lietuvos visuomenės baiminasi kitaip atrodančių, nesuprantama kalba kalbančių, kitą religiją išpažįstančių atvykėlių. Kodėl taip yra? Iš kur kyla baimė? O svarbiausia – kaip susidraugauti su lietuviais ir sėkmingai integruotis Lietuvoje? Kalbiname komunikacijos specialistus: ARIJŲ KATAUSKĄ ir MANTĄ MARTIŠIŲ.

Koliažas. Tomas Terekas

Baimė kyla iš nežinojimo

“Lietuvoje sąlyginai nėra daug imigrantų iš musulmoniškų šalių ir tikrai rastume daugybę gyventojų, kurie niekada tiesiogiai nesusidūrė su atvykėliais. Tuo metu informacija, o ypač neigiama, pavyzdžiui, apie religinius konfliktus, teroro aktus lengvai prieinama.Todėl, kai kurie lietuviai susidaro nuomonę apie musulmonus tik iš naujienų puslapių. Ir ta nuomonė dažniausiai būna neigiama”, – sako A. Katauskas. 

“Kai žmogus nėra pats susidūręs su kitataučiu, jis pradeda tikėti mitais ir legendomis. Neretai klijuoja etiketę – “Pavojingas”.  Absoliutina visus musulmonus pagal tai, ką mato per žinias, tad  musulmonų baimė kyla iš nesupratimo bei tiesioginio kontakto nebuvimo. Ir tik susipažinęs asmeniškai, pakeičia nuomonę. Supranta, kad musulmonas toks pats žmogus”, – apie lietuvių baimes pasakoja A. Katauskas.

Mažos visuomenės nerimas

VU komunikacijos docentas Mantas Martišius mano, kad dalis lietuvių, ypač vyresnio amžiaus, ilgą laiką neturėjo galimybės išvykti į užsienį, todėl jiems kitataučiai vis dar atrodo tarsi iš kosmoso. Dalis jų baiminasi atvykėlių, nes atsimena sovietų okupaciją. Kyla baimė, kad atvykėliai gali pavergti, primesti savo taisykles, savo religiją. Kitaip tariant, tai mažos, okupaciją patyrusios visuomenės baimės. “Mūsų valstybė vos prieš kelerius metus pradėjo pabėgėlių integraciją, todėl ir visuomenė dar nėra įpratusi, kad kaimynystėje gyvena kitokios kultūros žmogus. Tolerancijai  atsirasti reikia laiko”, – mano M. Martišius.

Priešiškumas dėl pašalpų

Pašnekovai pabrėžia, kad didesnės netolerancijos iš vietinių galima sulaukti mažuose Lietuvos miestuose. Ten uždaresnės bendruomenės, žmonės sėslesni, konservatyvesni, o didmiesčio gyventojai  dažniausiai liberalesni atvykėliams. “Mažame miestelyje nereikia būti musulmonu, kad vietiniai į tave pirštais rodytų. Pakanka kitaip apsirengti”, – sako M. Martišius. 

Dalis, ypač skurdžiau gyvenančių Lietuvos piliečių, baiminasi, kad imigrantai iš jų atims darbo vietą. Kai kurie nenori priimti atvykėlių, nes valstybė imigrantams moka socialines pašalpas. Esą, kodėl mums, lietuviams nepadidina pašalpos, o skiria kitataučiams?  Pastarieji tiesiog nesupranta, kad valstybės parama imigrantui nemokama jų asmeninės pašalpos sąskaita”, – pabrėžia M. Martišius. 

A. Katauskas mano, kad dalis žmonių nesuvokia pačios integravimo sistemos ir valstybės uždavinys paaiškinti, šviesti, kad situacija netaptų konfliktiška.

Lietuvių kalba – kelias į lietuvio pagarbą

Draugystė su lietuviais imigrantui atveria daug durų ir leidžia pasijusti pilnaverčiu bendruomenės nariu. Tačiau, kaip kitos religijos ir kultūros imigrantui rasti kelią į lietuvių širdis? “Visų pirma imigrantas, jei tik yra galimybė, privalo pasidomėti į kokią šalį vyksta, kitaip gali ištikti šokas, galbūt nusivylimas. Žmogus turi suvokti ne tik į kokią visuomenę atvyko, bet ir kaip vietiniai reaguoja į imigrantus”, – pataria A. Katauskas.

„Draugystė su lietuviais imigrantui atveria daug durų.”

Norint susidraugauti su lietuviais, anot pašnekovo, reikia vadovautis trimis esminėmis taisyklėmis: “kalbėtis, suprasti, gerbti”. “Didžiausia pagarba lietuviui, jei imigrantas  bent kiek moka lietuviškai. Iš pradžių pakanka tik  esminių frazių, žodžių. Vien tai, kad tu dedi pastangas mokytis lietuvių kalbos, domiesi  Lietuvos papročiais ir istorija – tiesus kelias į draugystę su lietuviu”.

Kitoniškumas – gerai, savo taisyklių primetimas – ne

Specialistas pataria nesitikėti, kad imigranto papročiai, įpročiai, gyvenimo būdas iš karto pagal nutylėjimą lietuvių bus priimtas kaip savaime suprantamas. “Jei imigrantas taip manys ir dar stebėsis, kad lietuviai nesupranta jo papročių, kils pasipriešinimas ir konfliktas beveik garantuotas”, – mano A. Katauskas.

„Atvykęs į kitą šalį, negali elgtis kaip savo namuose ir įvedinėti savo tvarkos.”

 Pašnekovas pataria jokiu būdu neprimesti lietuviams savo įsitikinimų, nekritikuoti vietinių papročių. Juo labiau nesivelti į religinius ginčus – kuri religija geresnė, pranašesnė ir t. t. Jei imigrantas to nesupras, ne tik susidraugauti su vietiniais nepavyks, bet ir bendravimas gali peraugti į konfliktą, ar net smurtą. “Atvykęs į kitą šalį, negali elgtis kaip savo namuose ir įvedinėti savo tvarkos. Egzistuoja ne tik įstatymai, bet ir nerašytos etikos, moralės normos. Imigrantas turi žinoti, kad lietuviai nemėgsta, kai jiems aiškina, skundžiasi ir kritikuoja viską iš eilės.  Kultūra ne tik įstatymais reglamentuota”, – įsitikinęs pašnekovas.

Lietuvis – geriausias patarėjas

M. Martišius pasakoja atsitikimą, kaip nesuprantant lietuvių moralės normų, galima iššaukti vietinių pasipiktinimą. “Vieno Lietuvos didmiesčio kieme, atvykėliai musulmonai nusprendė pagal savo papročius pasiskersti ėriuką. Ir niekaip nesuprato, kodėl vietiniai pasibaisėjo. Juk jų namuose tai įprasta”, – pasakoja M. Martišius.

A. Katauskas imigrantams pataria susirasti vietinį gidą, patarėją, kuris puikiai žino rašytas ir nerašytas lietuvių visuomenės taisykles. “Juk vargiai internete ar knygose rasite patarimų, kaip susibičiuliauti su lietuviais”, – mano specialistas. 

„Klaidinga galvoti, kad visi turi žinoti tavo religiją.

Pašnekovai mano, kad dalis lietuvių gali nesuprasti atvykėlių papročių, aprangos. Todėl būtina paaiškinti, kokios tavo šaknys, kodėl tu kitaip rengiesi, meldiesi ir panašiai. “Klaidinga galvoti, kad visi turi žinoti tavo religiją. Atvirkščiai, jei nepaaiškinsi, žmonės dar labiau tavimi nepasitikės ir nenorės bendrauti, – įsitikinęs A. Katauskas. 

M. Martišius lietuvius apibūdina, kaip konservatyvius ir iš pradžių distanciją su nepažįstamais išlaikančius. “Susidraugauti su lietuviu reikia laiko ir kantrybės. Greičiausiai lietuvio simpatijų imigrantas sulauks tada, kai savo veiksmais parodys, kad yra darbštus, doras ir Lietuvos vertybes gerbiantis atvykėlis”, – apie galimybę pelnyti lietuvių palankumą svarsto M. Martišius.

Patarimai, kai susidraugauti su lietuviais 
Mokykitės lietuvių kalbos.
Domėkitės Lietuvos istorija, papročiais, etikos, moralės normomis.
Susipažinkite ir gerbkite Lietuvos įstatymus.
Nesivelkite į religinius, tautinius ginčus.
Netapatinkite Lietuvos su Rusija. Lietuviams tai skaudi istorinė tema.
Parodykite, kad atvykote dirbti, o ne sėdėti ant sprando. 
Nereikalaukite per daug. 
Neužsidarykite vien savo religinėje, tautinėje bendruomenėje.
Paaiškinkite savo kultūrinį kitoniškumą. 
Nediktuokite savo taisyklių, toleruokite vietines. 
Ragaukite Jums priimtinų lietuviškos virtuvės patiekalų ir negailėkite komplimentų. 
Pagirkite Lietuvos pasiekimus. Pavyzdžiui krepšinį –  juokais vadinamą  net antrąją lietuvių religija.
Būkite kantrūs ir atlaidūs.