Religinio dialogo Lietuvoje skatinimas, siekiant sustiprinti supratimą ir bendradarbiavimą

Žurnalistė Laima Karaliūtė

Lietuva tolerantiška visoms religijoms. Ir nors dauguma vietinių save priskiria Romos katalikams, šalyje laisvai veikia ir kitos religinės bendruomenės. Atvykusieji gali jungtis prie stačiatikių, evangelikų, musulmonų, judėjų, induistų, budistų ir kitų maldos namų. Beje, Lietuva – vienintelė iš Baltijos šalių, turinti mečečių. Tačiau svarbu ne tik laisvai išpažinti tikėjimą, bet ir sutarti su kitatikiais. Kaip atrasti bendrą kalbą, nesipykti ir neprimesti kitiems savo tiesos?

Kalbiname Lietuvos Policijos kapelioną, katalikų kunigą ALGIRDĄ TOLIATĄ ir Vilniaus Šv. kankinės Paraskevės ortodoksų cerkvės šventiką VITALĮ DAUPARĄ.

Algirdas Toliatas. Asmeninio albumo nuotr.
Vitalis Dauparas. Asmeninio albumo nuotr.

Kokių esminių klaidų patartumėte nedaryti kitą religiją išpažįstančiam imigrantui? Turiu minty, kaip jam elgtis, kad nesukeltų priešpriešos religiniu pagrindu? 

A. Toliatas: Visų pirma, reikia susipažinti su vyraujančia religija mūsų šalyje. Bent jau žinoti esmines normas, kad netektų susipykti dėl nežinojimo. Siūlyčiau susirasti savo religinės bendruomenės namus. Ilgiau mūsų šalyje gyvenantys kitatikiai paaiškins, kaip derėtų elgtis. Nebūsite vienišas kitoje religinėje aplinkoje. Galėsite patenkinti savo dvasinius poreikius. Juk nebus taip, kad katalikų bažnyčioje atsiras musulmoniška mečetė. Aišku, reikia susitaikyti, kad emigracija ne visada bus lengva. Teks atrasti kelių, kaip pritapti svetimoje šalyje neišsižadant savo religinių normų. Svarbu nelyginti skirtingų religijų. Juolab kelti klausimų – kurio dievas teisingesnis, geresnis, pranašesnis. Toks dialogas gali virsti konfliktu. Bendrystę reikia surasti per kalbą, socialines akcijas, darbą, mokslą ir t.t. 

„Svarbu nelyginti skirtingų religijų. Juolab kelti klausimų – kurio dievas teisingesnis, geresnis, pranašesnis.”

V. Dauparas: Ieškoti bendrų taškų, o ne skirtumų. Teko dalyvauti forume, kuriame susitiko skirtingų religijų atstovai. Priėjome išvados, kad ir kokios skirtingos religijos būtų, visose yra bendražmogiškų normų: atjauta, meilė artimui, gėrio siekimas. O jeigu pradėsi sakyti, kad pavyzdžiui, musulmonai yra geresni už krikščionis – skilimo neišvengsi. Tuo labiau reikia gerbti šalį ir jos religijas jau vien dėl to, kad ši šalis tave priėmė, suteikė tau saugumą. Apskritai, apie religiją siūlau diskutuoti su savo religijos žmonėmis.

Nuoširdžiai tikintys krikščionys myli savo artimą, nepriklausomai nuo jo religijos

Kaip elgtis atvykėliui, jei Lietuvoje susidūrė su žmonėmis, kurie netolerantiški jo tikėjimui? 

A.Toliatas: Nesivelti į tokias diskusijas. Tai gali nutikti bet kur. Todėl labai svarbu tiek lietuviams, tiek imigrantams puoselėti religinės pagarbos kultūrą. Aišku, galima užsidaryti ir verkti, kad manęs čia niekas nesupranta, nepriima mano religijos. Tai ne išeitis. Reikia ieškoti tolerantiškų, geros valios žmonių. O tokių tikrai yra. Jeigu ieškosi kaip kovoti – rasi kovą, jei ieškosi draugystės – ją atrasi. Ko ieškai, tą randi. 

„Niekas iš jūsų neatims dievo.”

V. Dauparas: Jeigu tokie žmonės nenusiteikę klausytis, tada gal ir neverta su jais bendrauti. Tačiau yra tokių, kurie netolerantiški tavo tikėjimui dėl nežinojimo. Visada galima paklausti, kodėl tu taip kalbi? Paaiškinti savo tikėjimą, paskatinti toleranciją. Tikri, nuoširdžiai tikintys krikščionys nebijo kitų religijų, nes jie supranta, kad nereikia už savo dievą pakovoti. Niekas iš jūsų neatims dievo.

Religinei šventei galima suteikti kitą prasmę

Religinės katalikų šventės: Kalėdos, Velykos. Švęsti kartu, ar ignoruoti? 

V. Dauparas: Jeigu jūsų religija draudžia švęsti kitų šventes, nešvęskite. Tačiau, kaip mes ortodoksai darome? Mūsų kalendorinės Kalėdos ir Velykos skiriasi nuo katalikų. Tai mes po du kartus atšvenčiame (Šypsosi). Galų gale, juk ne visi lietuviai yra religingi, bet švenčia Kalėdas, Velykas. Jie joms suteikia kitokią prasmę, vadina šeimos, pavasario švente. Tai kodėl kitos religijos žmogus negali suteikti šventei kitą, ne religinę prasmę?

Nepriimtina moralė? Gali smerkti viduje, bet niekada netransliuok nepagarbos

Kaip paisyti krikščioniškų moralės normų, jei jos prieštarauja tavo religiniems įsitikinimams?

A.Toliatas: Ieškoti kompromisų. Nesakau, kad reikia išsižadėti savo tikėjimo, tačiau visada galima surasti, kas mus vienija, o ne skiria. Juk visi tikėjimai iš esmės turi tą patį tikslą, tik forma skiriasi. 

„Niekada netransliuok  nepagarbos į išorę.”

V. Dauparas: Ne visada paprasta. Pavyzdžiui, mūsų šalis daug perėmė vakarietiškos kultūros, moterų feminizacijos. Tai aišku, kad iš tam tikrų musulmoniškų šalių atvykę vyrai gali negerbti laisvai besielgiančių, seksualumą viešai demonstruojančių moterų. Tačiau patarimas vienas – net jei ir negerbi vakarietiškos moters, gali negerbti jos savo viduje, bet niekada netransliuok  nepagarbos į išorę. Jei jau atvykai į kitą kultūrą, privalai ją gerbti. Jei negali susitaikyti, rinkis kitą šalį, kurios kultūra tau artimesnė. 

Ar tikrai viskas įmanoma, kai užgimsta meilė?

Kaip rasti religinį kompromisą poroje, jei vienas išpažįsta vieną religiją, kitas – visai kitokią. Ar tokia meilė turi ateitį? 

A.Toliatas: Viskas įmanoma, jei yra meilė ir pagarba. Visi, kurie nori susitarti – susitars, jei ne – tada problematiška.

V. Dauparas: Manau, kad skirtingų religijų santuokos gali kelti sunkumų. Aišku, meilė daug gali, bet gyvenimas dažniausiai parodo, kad skirtingas religijas išpažįstanti pora susiduria su svarbiais moraliniais ir su tradicijomis susijusiais skirtumais.  Prieš tuokiantis reikia gerai pagalvoti, ar tikrai esu tikintis, ar partnerio moralės normos man iš tikrųjų priimtinos.

Svarbu žinoti

Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia:
Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.
Kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą ir vienas ar su kitais, privačiai ar viešai ją išpažinti, atlikinėti religines apeigas, praktikuoti tikėjimą ir mokyti jo.
Niekas negali kito asmens versti nei būti verčiamas pasirinkti ar išpažinti kurią nors religiją arba tikėjimą.
Žmogaus laisvė išpažinti ir skleisti religiją arba tikėjimą negali būti apribota kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai būtina garantuoti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves.
Lietuvoje nėra valstybinės religijos.  

Kaip rasti savo maldos namus Lietuvoje

Musulmonų mečetės ir maldos namai
Kauno mečetė  (Totorių g. 6, Kaunas) 
Islamo centras Vilniuje (Smolensko g. 19, Vilnius) 
Maldos patalpos Klaipėdoje (Tilžės g. 49, Klaipėda) 
Mečetė Keturiasdešimt Totorių kaime ( Keturiasdešimt Totorių k., Totorių g. 28A, Vilniaus raj.)
Mečetė Nemėžyje (Totorių g. 4, Nemėžio k., Vilniaus raj.)
Mečetė Raižiuose ( Raižių k., Alytaus r.)
Musulonų asociacijos „Ahmadija” maldos patalpos Vilniuje https://www.facebook.com/AhmadijaLT/
Žydų sinagogos
Kauno choralinė sinagoga (E. Ožeškienės g. 13 , Kaunas)
Vilniaus choralinė sinagoga (Pylimo g. 39, Vilnius)
Karaimų kenesos
Trakų kenesa (Karaimų g. 30, Trakai)
Vilniaus kenesa (Liubarto g. 6, Vilnius)
Budizmo centrai, meditacijos vietos 
Vilniaus budizmo centras (Pelesos g. 85, Vilnius)
Kauno budizmo centras (Kęstučio g. 17-3A Kaunas)
Klaipėdos budizmo centras (Gulbių g. 2-2, Klaipėda)
Šiaulių budizmo centras (Vytauto g. 90 – 17, Šiauliai)
Stupkalnio budizmo centras (Janapolio kaimas 8, Kelmės raj.)
Induizmo šventyklos. Krišnos Sąmonės religinė bendruomenė
Kauno Šri Šri Nitai Gaura Čandra Šventykla (Savanorių pr. 37, Kaunas)  
Vilniaus šventykla (Raugyklos 23-1, Vilnius)