Lietuviškai gali išmokti kiekvienas užsienietis

Žurnalistė Laima Karaliūtė

Lietuvių kalba yra archajiška, gal dėl to sklando mitas, jog ji tokia sudėtinga, kad užsieniečiui neįmanoma jos išmokti. Tai yra netiesa. Specialistai sako, kad lietuviškai pramokti galima vos per metus. Po kelių metų mokslo —išlaikyti valstybinį egzaminą ir susirasti gerą darbą. Nemažai imigrantų puikiai kalba, skaito ir rašo lietuvių kalba. Ir nereikia būti genijais, svarbiausia turėti motyvaciją. Kristina Jakaitė-Bulbukienė ― Vilniaus universiteto lituanistikos docentė jau kelerius metus užsieniečius moko lietuvių kalbos. Dėstytoja atvira – stebuklingo patarimo, kaip greičiau išmokti lietuviškai ji neturi, bet universalios taisyklės yra. O štai lietuvių mokantis pakistanietis Ahmed Faraz sako, kad lietuviškai pramokti nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti.

Koliažas. Tomas Terekas

Svarbiausia – motyvacija ir užsispyrimas

„Kaip ir visas užsienio kalbas, iš pradžių teks „pakalti“.  Svarbiausia – suprasti lietuvių kalbos struktūrą, o tada liks tik žodynas, – šypsosi. – Žinoma, asmeniniai gebėjimai labai svarbu, tačiau dar svarbiau, kiek žmogus moka užsienio kalbų. Kuo daugiau jų žino, tuo lengviau. Kita vertus, dėsčiau vienam arabui, kuris atvykęs į Lietuvą, mokėjo tik gimtąją – arabų. Ir ką? Stengėsi ir išmoko lietuviškai. Svarbiausia – motyvacija ir užsispyrimas“, – pasakoja dėstytoja. 

Specialistė neišskiria tautos, kuriai būtų lengviau, ar sunkiau išmokti lietuviškai. Taip yra todėl, kad lietuvių nepanaši į jokią kitą kalbą. 

„Daugelis įsitikinę, kad arabui, kurdui ar turkui sudėtingiau išmokti lietuviškai. Atvirkščiai, nors mūsų kalbos labai skirtingos, jie greičiau pagauna lietuvių kalbos garsus, nei pavyzdžiui, kinai, ar japonai”, – patirtimi dalijasi lituanistė.

Teks laužyti liežuvį

Pradedantiems mokytis lietuvių iš pradžių sunkiausia priprasti prie skambesio. Nors lietuvių kalboje nemažai tarptautinių žodžių, kitakalbiai jų neatpažįsta dėl lietuvių kalbos specifinių galūnių. „Net tokie  dažnai vartojami lietuviški žodžiai, kaip šiukšlė, žvaigždė, ar žaizda studentams sukelia juoką. Mat ne iš karto gaunasi ištarti – reikia laužyti liežuvį“, – sako dėstytoja.

Norintiems greičiau išmokti lietuviškai specialistė pataria pradėti nuo pagrindinių, kasdienių frazių. Tiesiog išmokti mintinai, nesigilinant į gramatiką.

Net lietuviai daro klaidas

Antras žingsnis – suprasti ir įsiminti pagrindines gramatikos taisykles. Jokiu būdu nereikia gilintis į niuansus. Jų lietuvių kalboje begalė, todėl kalbos mokymasis užtruks labai ilgai, o ir noras gali dingti. Perfekcionizmas mokantis lietuvių kalbos, bent jau pradžioje, kenkia. 

„Tikrai iš pradžių negąsdiname užsieniečių sakydami, kad lietuvių kalboje beveik visi žodžiai linksniuojami, asmenuojami, kirčiuojami ir t.t. Jau nekalbu apie nosinių raidžių rašybą. Kaip žinia, net retas lietuvis rašo be klaidų, tad kam iš užsieniečio to reikalauti?“, – įsitikinusi pašnekovė.

Baimė suklysti – trukdo

Dėstytoja pabrėžia, kad mokantis lietuvių kalbos reikia nebijoti daryti klaidas. Taisyklingai kalbėti išmoksite su laiku.„Labai svarbu, stengtis klausyti, kaip kalba lietuviai ir pačiam kalbėti, kiek išeina. Pastebėjau, kad nemažai lietuvių daro meškos paslaugą besimokantiems lietuvių. Jie pradeda kalbėti angliškai. Tad patarimas besimokantiems lietuvių kalbos – reikalaukite, kad su jumis kalbėtų lietuviškai”, – pataria docentė.

Greičiausiai būdas išmokti lietuviškai – įsimylėti

„Dar savo studentams patariu mokytis lietuvių kalbos skaitant tai, kas labiausiai patinka. Pavyzdžiui, jei domitės Lietuvos aktualijomis, skaitykite naujienų portalus, žiūrėkite žinias. Iš pradžių bandykite suprasti tik antraštes. Jos dažniausiai nebūna sudėtingos. Nesuprantate, išsiverskite į savo gimtąją kalbą. Naudokitės internetinėmis vertimo programomis“, – sako dėstytoja ir priduria, kad mokantis kalbos svarbiausia –  motyvacija. Greičiausiai lietuvių kalbą išmoksta norintys susirasti gerai apmokamą darbą, tapti visaverčiais visuomenės nariais. O bene greičiausias būdas išmokti lietuviškai – įsimylėti lietuvaitę arba lietuvaitį. Iš patirties sakau“, – juokiasi.

Pakistanietis lietuviškai išmoko per dvejus metus

Pakistanietis Ahmed Faraz Lietuvoje aštuonerius metus. Jo gimtoji kalba – urdų, o lietuvių kalbą pirmą kartą išgirdo tik atvykęs į Lietuvą. Anglų, arabų ir šiek tiek turkų mokančiam pakistaniečiui išmokti lietuviškai truko dvejus metus. Ahmed dalijasi savo patirtimi ir negaili patarimų užsieniečiams, kaip pradėti kalbėti lietuviškai.

„Kai tik pradėjau mokytis lietuvių kalbos, mano dėstytoja pirmą pamoką pasakė, kad kalba sudėtinga, bet ją įmanoma išmokti. Tai mane motyvavo, tapo iššūkiu“, – sako Ahmed ir priduria, kad mokantis nepakanka vien motyvacijos, reikia drąsos pradėti kalbėti lietuviškai.

Sunkiausia išmokti lietuvių kalbos linksnius

„Nemažai mano pažįstamų užsieniečių supranta lietuviškai, bet bijo kalbėti, bijo pasakyti nesąmonę. Tada jiems sakau, kad jokia kalba neprakalbėsi, jei bijosi. Nereikia iš karto tobulai kalbėti. Taip nebus. Pavyzdžiui,  vos atvykęs į Lietuvą nuėjau į parduotuvę ir išgirdau, kaip vienas pirkėjas sako: „iki“. Pagalvojau, kad lietuviškai tai reiškia „labas“. Atėjau prie kasos ir sakau pardavėjai: „iki“ (Juokiasi)”, – pirmą dieną Lietuvoje prisimena Ahmed. 

Ahmed pasakoja, kad mokantis lietuvių jam sunkiausia buvo išmokti linksniavimą. Tada pakistanietis namuose ant sienos pasikabino linksniavimo taisykles ir taip išmoko.

Baisioji” Ž raidė

„Iš pradžių nelengva buvo atskirti daiktavardžių gimines. Pavyzdžiui, taisyklėje parašyta, kad daiktavardžiai, kurie baigiasi galūne -is yra vyriškos giminės. Pavyzdžiui, brolis, lobis ir t.t. Bet kaip tada paaiškinti, kad moteris arba stotis yra moteriškos giminės. Žodžiu, lietuvių kalboje nemažai išimčių. Iš pradžių gąsdina, bet vėliau įpranti ir viskas tampa aišku. Net ir žodžius su ž raide dabar laisvai tariu, o iš pradžių nepavyko”, – lietuvių kalbos pamokas prisimena Ahmed.

Kaip greičiau išmokti lietuviškai 
Atrasti motyvaciją – kodėl aš noriu išmokti lietuviškai. Kokią naudą man atneš lietuvių kalba.
Mintinai išmokti  pagrindines frazes ir nebijoti jų vartoti.
Nebijoti suklysti kalbant, daryti klaidas. 
Reikalauti, kad lietuviai su jumis kalbėtų lietuviškai, o ne angliškai, ar kita jums abiems žinoma užsienio kalba.
Suprasti esminę lietuvių kalbos gramatikos struktūrą, nesigilinant  iš karto į visą gramatiką.
Neieškoti panašumų ir nelyginti su kitomis kalbomis.

Įdomūs faktai apie lietuvių kalbą 
Lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų grupei, baltų atšakai (jai dar priklauso latvių kalba). 
Lietuvių viena seniausių išlikusių indoeuropiečių kalbų. 
Lietuvių kalboje galima atrasti panašumų į sanskritą (klasikinę indų kalbą), senovės lotynų ir graikų kalbas.
Lietuvių kalboje nėra artikelių. Žodžių ryšys sakinyje reiškiamas kaitant galūnes.
Pramokti lietuviškai skaityti nėra sunku. Iš esmės skaitoma, taip, kaip rašoma. Reikia tik žinoti, kokį garsą žymi viena ar kita raidė.
Dabartinė  lietuvių abėcėlė grįsta lotynų kalbos  raidynu. Ji turi  32 raides, iš jų 23 paimtos tiesiogiai iš lotynų abėcėlės, likusios 9-ios papildytos. 
Unikalios, savitą garsą turinčios lietuvių kalbos raidės: Ą, Ę, Į, Ų, Ū, Ė, Č, Š, Ž. 
Lietuvių kalba yra vienintelė oficiali valstybinė Lietuvos Respublikos kalba.